Preliudas Kai rudenio šėšėliuos plaštakės užsimerks... obojui, 2006

Preliudas buvo sukurtas obojininko Robeto Beinario prašymu, rengiantis III Liutauro Vėbros vardo obojininkų  konkursui, skirtam tragiškai žuvusio obojininko Liutauro Vėbros atminimui pažymėti. Solo kompozicija atspindi laikinumo, trapumo nuojautas. Labiausiai įsivaizduojamas kompozicijos skambėjimas bažnyčių erdvėse, kuriose girdint atskirų garsų nuaidėjimą galima „kalbėtis“ su Anapusinio pasaulio pakeleiviais.

 

Preliudas Sapne Mėnulis verkė, o aš toli, toli...   altui ir fortepijonui, 2005 (2014)

Miniatiūra, kuria savanoriškai, tačiau skausmingai, atsisveikinama visam  laikui . Pasilieka tik stebėjimas ir žinojimas, ilgėjimas ir švytėjimas vis labiau dviem siluetam tolstant laiko, atstumo koridoriais.

 

Queja chorui, 2002 (2012), A. Storni ž.

Viena reikšmingiausių ir įdomiausių savo tragišku likimu, asmeninių dramų pliūpsniais, Argentinos modernistė, poetė Alfonsina Storni (1892 – 1938) tapo atradimu ir inspiracijos šaltiniu chorinės muzikos kūriniui Queja (Skundas), netikėtai supratus ir pajutus, kad  jau  tobulai sukomponuotomis mintimis, per daug neatidengiant savųjų, galima išlieti tų pačių emocijų sankaupą.

 

 

 

 

 

          
 baner